Raphael Mechoulam

Raphael-Mechoulam-canna-istorija-atradimai-CBD

Raphael Mechoulam – vienas žymiausių mokslininkų, kuris nuo ankstyvų 1960 m. tyrinėjo kanapes, jos aktyvius komponentus ir padėjo daugiau suprasti apie jų poveikį mūsų organizmui. Be šio mokslininko atradimų, endokanabinoidinės sistemos išaiškinimas būtų užtrukęs dar ilgiau, o šiai dienai medicinos mokslas dėl klinikinio kanabinoidų naudojimo nebūtų pažengęs taip toli.

Raphaeal Mechoulam yra vadinamas „THC“ arba „kanabinoidų“ tėvu. Raphael Mechoulam, už savo atsidavimą mokslui ir atradimus, yra apdovanotas daugeliu mokslo ir garbės apdovanojimų.

Deja, 2023 m. kovo 9 d. šio mokslininko-vizionieriaus gyvybė užgeso. Kanapių pasaulis jo vardo nepamirš niekada.

Raphael Mechoulam

Raphael Mechoulam gimė 1930 m. Bulgarijoje, žydų šeimoje, bet 1949 m. visa šeima persikėlė gyventi į Izraelį.

  • 1952 m. Jeruzalės Hebrajų universitete jam buvo suteiktas biochemijos magistro laipsnis, o vėliau chemijos mokslo daktaro laipsnis Weizmann institute Rehovot mieste, po disertacijos apie steroidų chemiją.  Vėliau jis atliko doktorantūros studijas Rockefeller institute Niujorke.
  • 1965 m. Raphael Mechoulam iš JAV grįžo į Jeruzalės Hebrajų universitetą, ten nuo 1972 m. dirbo docentu.
  • 1975 m. universitete  –  medicininės chemijos profesoriumi.
  • 1979-1982 m. ėjo universiteto rektoriaus pareigas.

Raphael Mechoulam yra natūralių produktų chemikas, todėl visą gyvenimą orientavosi į natūralių produktų, daugiausiai iš augalų chemiją.

Raphael Mechoulam ir kanapės

1961-1964 m. daugelis pasaulio šalių priėmė bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, kurioje kanapės ir tam tikros jų dalys buvo įrašytos, kaip draudžiama medžiaga, kontroliuojama tarptautiniu mastu. Tai buvo politinis sprendimas, kurio niekada nepalaikė medicinos mokslas. Iki to laiko kanapės buvo naudojamos tūkstančius metų įvairiose kultūrose ir religijose. Daugelis farmacinių preparatų ingredientų buvo pagaminti iš perdirbtų kanapių dalių, tinktūrų ir pan.

Raphael Mechoulam nustebo sužinojęs, kad morfinas iš opijaus buvo izoliuotas prieš 150 m., o kokainas – prieš 100 m., tačiau jokie psichoaktyvūs cheminiai komponentai iš kanapių, nebuvo gerai žinomi mokslininkams.

Jeigu kanapėms taikomi draudimai, kaip ir kitoms medžiagoms, tam turi būti rimtas pagrindas. Negalima uždrausti medžiagos, kurios toksiškumas ar nauda nėra žinomi. Kai kurie chemikai dirbo su kanapių veikliosiomis medžiagomis, tačiau visi aktyvūs junginiai niekada nebuvo išskirti gryna forma ir jų struktūros nebuvo žinomos.

  • 1896 m. CBD pirmą kartą buvo izoliuotas iš kanapių ekstrakto, o 1932 m. jo cheminę struktūrą aprašė Robert Sidney Cahn.
  • 1940 m. Harvardo universitetą baigęs chemikas Dr. Roger Adams, pirmą kartą izoliavo CBD iš kanapės augalo.

Panašiu laikotarpiu buvo izoliuoti kelių fitokanabinoidų ir manoma, jų rūgštinių formų mišiniai, bet niekam nepavyko jų izoliuoti atskirai ir aprašyti cheminių struktūrų.

Raphael Mechoulam

Tuo metu jaunas ir ambicingas mokslininkas Raphael Mechoulam labai norėjo artimiau susipažinti su kanapėmis ir netikėtai sulaukė aukšto policijos pareigūno skambučio, kuris pasakė, jog gavo prašymą iš instituto administracijos vadovo, suteikti kanapių produktų moksliniams tyrimams. Policijos pareigūnas sutiko su pasiūlymu ir nuovadoje Raphael Mechoulam davė 5 kg aukštos kokybės libanietiško hašišo, kuris buvo konfiskuotas iš kontrabandininkų.

Dr. Raphael Mechoulam parsivežė savo lagamine hašišą viešuoju miesto autobusu į savo laboratoriją, kad galėtų atlikti mokslinius tyrimus. Tai viena iš linksmų šio mokslininko istorijų, kurią jis dažnai pasakodavo viešai. Jis prisimena tą jausmą ir žmonių žvilgsnius, kurie užduodė aitrų šviežaus hašišo kvapą, sklindantį nuo jo visos kelionės metu.

Mokslininkai iš hašišo sugebėjo išskirti apie 10 junginių, kurių dauguma buvo nežinomi. Visi jie arba jau buvo kristalų formoje arba buvo galima paruošti kristalinius darinius. Tai leido daryti prielaidą, kad buvo išskirti pavieniai kanabinoidai ir jų rūgštinės formos, kurias pakaitinus, gaunamos grynos kanabinoidų formos (kristalai).

  • 1963 m. Raphael Mechoulam izoliavo ir pirmą kartą aprašė kanabidiolio CBD cheminę struktūrą.
  • 1964 m. Raphael Mechoulam pirmą kartą izoliavo ir aprašė delta 9 THC cheminę struktūrą.

Mokslininkai buvo nustebę, kad CBD nesukelia kanapėms būdingo psichotropinio poveikio, bet yra aptinkamas dideliu kiekiu, kaip ir THC.  Vėliau buvo išaiškinta CBD nauda, esant įvairiems uždegimams, nerimui, 1 tipo diabetui, autoimuninėms, neurologinėms ligoms.

Raphael Mechoulam pastebėjo, kad CBD ir THC stabdo epilepsijos priepuolius, bet net ir mažas 5 mg THC kiekis gali sukelti apsvaigimą. Kai tuo tarpu, net ir labai didelis CBD kiekis nesukelia jokių neigiamų reakcijų.

Mokslinis tyrimas dėl kanabinoidų naudos epilepsijos atveju buvo publikuotas 1980 m. Nors rezultatai buvo įspūdingi, kai kurie pacientai visiškai nebeturėjo priepuolių, o kai kuriems jų drastiškai sumažėjo, deja dėl kanapių draudimų pasaulyje, buvo sunku atlikti mokslinius tyrimus. Tik po 30 metų Jungtinės Karalystės mokslininkai ir vienas žymiausių kanapių mokslininkų Dr. Ethan Russo pradėjo tyrimus su CBD ir epilepsija. Tai leido toliau vystyti mokslinius tyrimus, kurių vienas iš rezultatų – klinikiniais tyrimais patvirtinta CBD fitokanabinoido nauda ir saugumas tam tikrų epilepsijos formų gydymui.

  • 1964 m. kai buvo išaiškintas CBG, atrasta, kad kanabigerolio CBG cheminiai dariniai mažina uždegimą, skausmą ir nutukimą, o kanabigerolio rūgštis CBGA slopina pykinimą, nerimą, mažina depresijos simptomus ir reakciją į skausmą.

Visame pasaulyje mokslininkai pradėjo įvairius tyrimus su žinomais kanapių komponentais ir jų poveikiu, bet niekam iki galo nebuvo aiškūs farmakologiniai mechanizmai.

  • 1988 m. Allyn Howlett su mokslininkų komanda, bandydami suprasti, kaip THC veikia smegenyse, ant ląstelių atrado tam tikrus baltymus (receptorius), kurie reaguoja su THC. Po dvejų metų receptorius buvo klonuotas ir įvardintas, kaip kanabinoidų pirmojo tipo receptorius CB1.
  • 1992 m. Raphael Mechoulam savo tyrimams pasitelkė kiaulių smegenis, nes jos yra panašiausios į žmogaus smegenis. Tyrimų metu jis identifikavo molekulę, kuri struktūriškai skiriasi nuo augalinio THC, bet smegenyse veikia labai panašiai. Ir ši molekulė yra gaminama natūraliai smegenyse.

Atrasta molekulė N-arachidonoylethanolamine buvo pavadinta – Anandamidu. Tai buvo pirmasis identifikuotas endokanabinoidas (visų žinduolių organizmo natūraliai gaminama medžiaga).

Anandamidas  –  senovės sanskritų kalboje reiškia palaimą/džiaugsmą.

Dabar jau yra žinoma, kad Anandamidas yra svarbus neurotransmiteris, endokanabinoidinės sistemos elementas ir kanabinoidų receptorių agonistas. Nuostabu yra tai, kad natūraliai jo didžiausia koncentracija būna mamos piene, skirtame mažyliui. Iki šiol atrandami vis nauji Anandamido veikimo mechanizmai, o jo trūkumas organizme yra siejamas su fibromialgijos, migrenos ir dirgliosios žarnos sindromo priežastimis.

Po kelerių metų Raphael Mechoulam taip pat išskyrė ir antrą endokanabinoidą 2-arachidonoilgricerolį arba kitaip 2-AG. Jo kiekis organizme yra aptinkamas didesnis, nei Anandamido.

Raphael Mechoulam, atliktų mokslinių tyrimų metu išsiaiškino, kad smegenys, kurios patiria traumas, intensyviai gamina 2-AG tam, kad kuo labiau save apsaugotų nuo pažeidimų arba sumžintų jų žalą.

Vėliau buvo atrasti ir fermentai, kurie suskaido endokanabinoidus. Taip tapo aišku, kad endokanabinoidų/fitokanabinoidų poveikis ir sąveika su žmogaus organizmu yra sisteminis ciklas.

Identifikavus skirtingus receptorius, kurie reaguoja su kanabinoidais, tapo aišku, kad organizme viską jungia viena sistema ir šie biologiniai reiškiniai planetoje įvairiuose organizmuose vyksta jau milijonus metų.

Mokslininkai teigia, kad endokanabinoidinės sistemos moduliavimas gali turėti terapinį potencialą visų žmonių ligų gydymui. Tai yra tokia pat svarbi sistema, kaip nervinė, endokrininė ar imuninė sistema ir pan. Tiesiog kiekviena sistema turi tik joms būdingas funkcijas, o endokanabinoidinė sistema yra atsakinga už visų sistemų, organų ir ląstelių komunikaciją, organizmo apsaugą ir vystymąsi.

Raphael Mechoulam

Raphael Mechoulam, tyrinėdamas fitokanabinoidų sąveika su jau žinoma endokanabinoidine sistema, pastebėjo svarbų reiškinį, kurį pavadino „entourage effect“ (lydintysis efektas).

Buvo atrasta, kad kanapių preparatai, kurių sudėtyje yra kelios ar daugiau skirtingų komponentų, dažnai veikia efektyviau ir plačiau organizme, palyginus su izoliuotomis molekulėmis. Taip yra todėl, kad skirtingi komponentai veikia sinergiškai kartu visomoje, todėl padidėja jų farmakologinis poveikis, metabolizmas ir kitokie procesai.

Raphael Mechoulam ypatingai domėjosi kanabinoidų rūgštinėmis formomis CBDA, THCA, CBGA ir pan. Nors šios formos yra labai nestabilios, palyginus su grynomis fitokanabinoidų formomis CBD, THC ir CBG, bet tam tikrais atvejais jų terapinis poveikis būdavo stipresnis.

Raphael Mechoulam – kanabinoidų ir endokanabinoidinės sistemos tyrinėtojas, tūkstančius kartų cituotas moksliniuose darbuose ir milijonus kartų žmonių lūpose. Jo darbas yra pagrindas ir didžiausias indėlis, kuris išplėtė mokslinius tyrimus su kanapėmis ir endokanabinoidine sistema. Dėka jo, suprantame, kad nėra narkotinių kanapių, nėra medicininių kanapių, yra tiesiog kanapės su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. O teigiamas ar neigiamas poveikis priklauso nuo pasirinktų natūralių komponentų naudojimo būdo, tikslo, kiekio, kombinacijos ir pan.

 

 

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    • No products in the cart.